Jaukiai sėdi prie pusryčių stalo, geri savo kavą ir vartai dienos laikraštį. Ir staiga tavo žvilgsnis užkliūva už skelbimo, kad už pasakiškai žemą kainą parduodamas senas dvaras. Paskambini nurodytu telefono numeriu ir susitari dar šiandien vakare atvažiuoti.

Nuvykęs į vietą susitinki su pardavėju, senu ir sulysusiu vyru. Kartu žvelgiate į įspūdingą pastatą. Į klausimą, kodėl kaina yra tokia žema, pardavėjas atsako, kad perkant dvarą reikia išpildyti vieną sąlygą. – Dvaras bus Jūsų, jei jį apžiūrėdami liksite gyvi ir sveiki! Tačiau gerai pagalvokite, nes prieš Jus jau daugeliui tas nepavyko.

– Kas gi jiems nutiko? – klausi pardavėjo. Tačiau užuot atsakęs, vyras nusisuka ir tyli.

Nepaisydamas keistos pardavėjo reakcijos, sutinki su sąlyga, nes ir dvaras tave žavi, ir jau seniai norėtum patirti nuotykį. Pardavėjas tau padavė lauko durų raktą ir murmėdamas staiga dingo. Dar lygtai supratai „tos prakeiktos seserys“. Lydimas šiek tiek blogos nuojautos žengi laiptais link įspūdingų lauko durų ir įžengi į vidų.

Už tavęs durys užsitrenkia. Atsisukęs negali patikėti – lauko durys pranyko! Apčiupinėji sieną, tačiau jokio durų pėdsako. Ar tai ir turėjo omenyje pardavėjas? Visiškai pasimetęs nužvelgi didžiulę fojė ir iš pat pirmo žvilgsnio esi pakerėtas nuo matomo vaizdo. Nepaisydamas to, kad nebėra durų, apžiūri dvarą ir eini iš patalpos į patalpą. Iš virtuvės į svetainę, pro žiemos sodą, į apdulkėtą palėpę viršuje, žemyn į vyno rūsį ir pagaliau dar į garažą. Kiekvienas kambarys tave vis labiau stebina ir visiškai pamiršti laiką. Staiga išsigąsti! Ar aš išgirdau garsą? Taip, varpinės laikrodis išmušė pilną valandą.

1 – 2 – 3 – 4 – 5 – 6 – 7 – 8 – 9 – 10 – 11 – 12.
Tyla.
Tada vėl garsai.
Balsai.
Artėjantys balsai.

Pilnas baimės sliūkini link laiptų ir žvelgi žemyn į fojė. Iš išgąsčio tau venose beveik sustingsta kraujas. Negali patikėti ir iš baimės bei įtampos beveik išsikraustai iš proto – apačioje viena prieš kitą stovi dvi vaiduokliškos figūros ir šnekučiuojasi. Ne, jos pykstasi! Dvi vaiduoklės su ilgais šviesiais plaukais ir šventiniais rūbais.
Kas per vaizdas! Bandai pabėgti ir pasislėpti viename kambaryje iš daugelio, tačiau viena iš vaiduoklių damų tave pastebi.

Ji plevena laiptais aukštyn ir artinasi prie tavęs. Tu negali pajudėti, iš šoko esi kaip suparalyžiuotas. Bet priešingai nei tikėjaisi, vaiduoklė tavęs neužsipuola, o draugiškai ir labai mandagiai užkalbina:

– Labas vakaras, atleiskite, kad trukdau. Mano sesuo ir aš susipykome. Ach, kokia ji visada bjauri. Bet kur gi mano manieros? Visiškai pamiršau prisistatyti. Aš esu Hildegarda iš Rauensbergo, o ši dama – tai Gertrūda-Luizė su ta pačia pavarde. Mes esame dvynės. Jau 99 metai gyvename šiame dvare ir nuo pat pirmos dienos šis asmuo bando sukliudyti patirti man laimę. Sutelki visą savo drąsą ir nuolankiai atsakai: – O, o, ėė, hmm, o kada Jūs patirtumėte laimę?

Draugiškai, bet tvirtai vaiduoklė Hildegarda atsako: – Patirčiau laimę tada, jei pavyktų priversti poną Aloyzą iš Velfelšteino mane įsimylėti ir tada už jo ištekėti, tačiau iki šiol Gertrūdai-Luizei visada pasisekdavo tam sutrukdyti.

– O ką daryti, kad ji nesutrukdytų? – paklausi.
– Viliuosi, kad pasinaudodama stebuklingu gėrimu užkariausiu savo dievinamo Aloyzo širdį ir jis taps mano. Bet visas šešias šio meilės gėrimo sudedamąsias dalis iš piktumo mano pavydžioji sesuo paslėpė visame dvare ir aš jų negaliu rasti. Aš ieškojau jų daug metų ir jau labai seniai praradau viltį.

– Gal galėčiau Jums padėti surasti šias sudedamąsias dalis? – nedrąsiai paklausi.

– Iš tiesų, tamsta galėtų. Ir dar daugiau. Jei tamstai pasisektų rasti visas šešias gėrimo sudedamąsias dalis, prižadu, kad Gertrūda-Luizė ir aš iš čia pranyksime ir tamsta galės gyvas ir sveikas palikti šį dvarą. Ir rimtu žvilgsniu dar priduria: – Ir tik tada! Po to abi vaiduoklės pranyksta.

Visiškai pasimetęs pradedi ieškoti. Bėgi iš patalpos į patalpą nerasdamas nieko tinkamo. Tau pasidaro aišku, kad paprastai ieškodamas nieko nepeši. Nes net nežinai, ko ieškai – kaip turėtų atrodyti tos sudedamosios dalys. Gal yra sistema, o gal net galvosūkis, kuris tau rodys kelią?
„Ar radęs šešias sudedamąsias dalis tikrai gyvas ir sveikas galėsiu palikti šį dvarą? Ar tada vėl atsiras lauko durys? O kas bus, jei nepavyks. Ar tada liksiu čia įkalintas visam laikui?“

Tau sukasi tiek daug klausimų galvoje, bet staiga kažkas patraukia tavo dėmesį…!
Ar tai ne kažkokie keisti simboliai? Raidės? Žodžiai? Dalykai, kuriuos galbūt galima derinti? Ir iš tiesų – kiekvienoje patalpoje atrandi keturis galvosūkius! Ar išsprendus galvosūkius atsiras ir po sudedamąją dalį – tu to tikiesi ir pasineri į galvosūkių pasaulį….

• Pakuotės motyvas skiriasi nuo dėlionės motyvo – Kiekvienoje dėlionėje paslėpti keturi galvosūkiai
• Atskirų galvosūkių atsakymai slepiasi ant krašto koordinačių sistemoje
• Krašto teisingų atsakymų simboliai kryžiuojasi (sudaro susikirtimų tašką) ir padeda tau kiekvienoje patalpoje atrasti atsakymo dalį su paslaptinga sudedamąja dalimi
• Kiekvienos dėlionės atsakymo dalis sudaro 1/6 bendro atsakymo
• Bendrą atsakymą sudaro šešios atskirų patalpų atsakymo dalys